pvz. parašė · 2022-02-07
Atsiliepimas apie
Laimės hormonai yra tokie hormonai, kurie keliauja mūsų kraujyje ir veikia kaip laiškanešiai – ‘dabar gali jaustis laimingas’. Jų svarbi funkcija yra reguliuoti nuotaiką. Skirtingi hormonai yra atsakingi už skirtingus pojūčius – ne tik laimę, bet, pavyzdžiui, malonumą. Jie yra atspindys mūsų gyvenimo būdo, judėjimo, mitybos, santykių, žarnyno mikrobiomos. DOPAMINAS – geros savijautos hormonas, kuris labai gerai veikia kaip apdovanojimo hormonas, jis dalyvauja tokiuose procesuose kaip mokymasis, judėjimas, dirbant ir pan. SEROTONINAS – hormonas, kuris stipriai įtakoja nuotaiką bei miegą, apetitą, virškinimą, mokymosi sugebėjimus bei atmintį. OKSITOCINAS – meilės hormonas, itin svarbus kūdikystėje, tėvų-vaikų ryšių bei gimdyme. Šis hormonas stiprina pasitikėjimą kitais žmonėmis, empatiją. ENDORFINAI – hormonai, veikiantys kaip nuskausminimo priemonė. Jų padaugėja valgant, sportuojant ar mylintis. HORMONAI KAIP ŽINUTĖS NEŠĖJAI ORGANIZME Šie neuromediatoriai padeda nervinei sistemai reguliuoti įvairius sudėtingus kūno procesus. Jie yra molekulės, kurios keliauja nuo neurono prie neurono, prie raumens, prie organo ar iš vienos kūno liaukos į kitą siųsdamos nervų sistemos žinutę. Neuromediatoriai apskritai reikalingi, nes jie padeda reguliuoti tokius sudėtingus procesus kaip: kvėpavimas širdies ritmas miego ciklai virškinimas nuotaikos apetitas raumenų judėjimas Tą rašau todėl, kad atsirastų suvokimas, kad hormonai nėra tik laimės hormonai, lyg vidinės laimės piliulės, mūsų organizmas gamina ir išskiria gausybę skirtingų molekulių, kurios dalyvauja įvairiuose procesuose, tad nereikėtų šių hormonų svarbos susiaurinti tik iki laimės ar geros nuotaikos. Pavyzdžiui, dopaminas dalyvauja mūsų pusiausvyros pajautime, o serotoninas yra svarbus kraujo krešėjime. Taip pat svarbu suprasti, kad hormonų kiekis kraujyje nuolat kinta. Ir ta kaita mums yra svarbi ir reikalinga – pavyzdžiui, ryte kortizolis mus pažadina iš miego, o vakare melotoninas padeda užmigti, kiti hormonai pasako mums, kad norim valgyti ir pan. Visi hormonai priklauso mūsų endokrininei sistemai. DOPAMINAS Kūnas išskiria dopaminą per malonias veiklas – tad daugelis žino dopaminą kaip malonumo ar atlygio hormoną. Jis taip pat stipriai dalyvauja raumenų judėjime, o jo trūkumas yra susijęs su Parkinsono liga. Dopamino gamybai kūnui reikalingos amino rūgštys – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra svarbus maistas, kurį mes valgome. Mūsų mityboje turi būti baltymų, kuriuose būtų naudingų amino rūgščių. Iš kitos pusės – nesveika mityba, daug sočiųjų ribų, mažai vitamino D yra susiję su dopamino mažėjimu kraujyje. Apie 50% gaminama virškinimo sistemoje. Deja, nėra dopamino papildų, tačiau šio hormono kiekis kraujyje padidėja po judėjimo. SEROTONINAS Jis svarbus mūsų nuotaikoms, apetitui, kraujo krešėjimui, miegui. Veikia daugiau kaip nuotaikų stabilizatorius ar gerovės, pilnatvės jausmo kūrėjas. Mokslininkai pabrėžia, kad serotoninas yra hormonas, dalyvaujantis daugybėje procesų, tačiau nėra iš esmės atsakingas už kažkurį iš jų. Serotoninas daro įtaką nerimui ir depresijai – mažas jo lygis siejamas su depresija. Kaip ir su dopaminu – serotoniną gamina judėjimas, taip pat buvimas saulėje IR – labai svarbu – tinkama ir sveika mityba. 90% serotonino yra pagaminama mūsų virškinimo sistemoje – naujausiomis mokslo žiniomis mūsų žarnyne esančios bakterijos stimuliuoja ląsteles, kurios gamina serotoniną. (lengvas priminimas, kad sveika mityba ne tik gražiai figūrai..). Žarnyno bakterijoms labai svarbu prebiotinis ir probiotinis maistas. OKSITOCINAS Kaip jau rašiau aukščiau, šis hormonas yra meilės, pasitikėjimo, apkabinimų ir gimdymo hormonas. Mažiau žinoma, kad jis gali prisidėti prie mažesnio jaučiamo streso lygio, lengvesnių mūsų reakcijų į stresą, mažesnio nerimo ir apskritai nuramintos nervinės sistemos, taip pat yra svarbus imuninei sistemai, gyjimui, skausmo suvokimui. Aukštesnis oksitocino kiekis kraujyje yra siejamas net ir su didesniu atsakingumu santykiuose, dėkingumu bei meilės suvokimu. Oksitociną išskiria smegenys kaip reakciją į aplinką. Aplinkos suvokimas mums vyksta per akis, ausis, uoslę, jutėjimą – tad tarkim švelnūs prisilietimai siunčia žinutę gaminti oksitociną, taip pat gali veikti ir švelnus ir mylintis žvilgsnis. Tad kaip patiems paskatinti jo gamybą? Oksitocino kiekį didina kokybiški santykiai, ar romantiški, ar draugiški, glaustymasis, gyvūnų glostymas, šiltas ir nuoširdus pokalbis. ENDORFINAI Šios molekulės sukuria energingą ir netgi euforišką jausmą, jie taip pat nuslopina skausmo receptorius ir tai turbūt būtų jų pirminė funkcija – nuraminti skausmo ir streso pajutimą. Kadangi stipriai siejamas su sportu, veikia ir kaip atpalaiduojantis hormonas. Kaip „pasigaminti“ endorfinų? Taip pat kaip ir su dopaminu – judėjimas yra daugiausiai endorfinų pagaminantis dalykas, taip pat jie gaminasi juokiantis. Judant ir gaminantis endorfinams, pradeda gamintis ir dopaminas. Spėjama, kad darant jogą, medituojant, valgant aštrų maistą ir juodą šokoladą, aukojant ir darant gerus darbus taip pat gaminasi endorfinai.

Prašymas pašalinti komentarą
Norite, kad komentaras apie numerį būtų pašalintas? Užpildykite žemiau esančią formą.