Biographie Ss. parašė · 2023-05-23
Atsiliepimas apie
Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, dešimtas vaikas.[1] Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje.Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, kurio nariais buvo Mykolas Blūdžius (vėliau mokesčių departamento direktorius), Peliksas Bugailiškis, Antanas Garmus (gydytojas ir rašytojas), Kazys Gugis (advokatas, vienas „Naujienų“ steigėjų JAV), Antanas Kišonas (farmacininkas, LSDP veikėjas JAV), Ignas Končius (profesorius), Antanas Murma, Pranas Mažylis (profesorius), Antanas Rucevičius (rašytojas), R. Pacevičius (chemikas), Antanas Purėnas (profesorius), Kazys Šilinskis-Šilinis, D. Šukevičius, Antanas Žukauskas ir kiti. Parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“. 1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių finansinės paramos. 1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis pamokomis. 1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.1901–1902 m. gyveno Šiauliuose, 1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur dantų gydytoja dirbo būsimoji žmona Julija Janulaitytė (1880–1978), ten subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. 1902 m. kaip svečias dalyvavo Lietuvos demokratų partijos suvažiavime. Panevėžyje vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. pasiūlė idėją ir organizavo laikraščio jaunimui „Draugas“ leidimą, buvo numatęs jį paversti trimėnesiu literatūros žurnalu, tačiau vadovavimą organizacijai perėmus Vincui Kapsukui, iš jos pasitraukė. Prisidėjo prie laikraščio „Darbininkų balsas“ leidybos, redagavo jo 1 ir 2 numerius.Negavęs leidimo grįžti į Dorpato universitetą ir ten tęsti medicinos studijas, 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą. Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje, Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje.Tuo metu daug rašė. 1907 m. įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje. 1907 m. parengė pirmojo lietuvių literatūros ir meno ***ndoriaus-almanacho projektą. Parašė straipsnius apie literatūrą „Žemaitės paveikslai“ (1902 m., išsp. 1908 m.) „Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys“ (1905 m.) ir kt. [2] Metų pabaigoje vėl išvyko gydytis į Zakopanę, kur mirė ant žmonos rankų.Buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. 1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių. 1946 m. ir 1954–1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos Meilės Matijošaitytės-Lukšienės iniciatyva išleistas „Raštų“ dvitomis. Version espagnole en 1893. après la mort des deux parents et en 1899 après avoir refusé d'entrer au séminaire sacerdotal, il perd le soutien financier de ses proches. 1899-1900 vivait à Liepaja, où il prenait des cours particuliers. 1900 est diplômé du gymnase de Šiauliai et est entré à la faculté de médecine de l'université de Dorpat (aujourd'hui Tartu). Pour sa participation à des manifestations étudiantes anti-guerre, des groupes et des émeutes en 1901. a été expulsé de l'université.1901-1902 vécu à Šiauliai en 1902. a déménagé à Panevėžys , où sa future épouse Julija Janulaitytė (1880–1978) a travaillé comme dentiste, il y a organisé un groupe du Parti social-démocrate lituanien et l'a dirigé pendant un certain temps. en 1902 participé en tant qu'invité au congrès du Parti démocrate lituanien. Il suit des cours à Panevėžys et écrit pour des journaux lituaniens. en 1903 a proposé l'idée et organisé l'édition jeunesse du journal "Draugas", il prévoyait d'en faire un magazine littéraire trimestriel, mais après que Vincas Kapsuks a pris la direction de l'organisation, il s'en est retiré. A contribué à la publication du journal "Darbininkų balsas", a édité ses 1er et 2ème numéros.Ne pas être autorisé à retourner à l'Université de Dorpat et y poursuivre ses études de médecine, en 1903 entre à l'École supérieure de commerce de Leipzig, où il s'intéresse à la littérature parallèlement à ses études. A Leipzig, 1904. en été, il s'arrêta pour étudier la littérature à l'Université de Zurich. À Zurich, il a écrit peut-être son œuvre la plus importante - le conte allégorique "Lumière du bonheur". Après l'aggravation de la maladie, en 1905 retour en Lituanie. La même année, il se rendit à Zakopane pour se faire soigner, pendant les étés il vécut en Lituanie, Niūrony, Rozalim, Kačerginė.Il écrivait beaucoup à cette époque. en 1907 a fondé l'organisation du comté LSDP à Panevėžys. en 1907 a préparé le projet du premier calendrier-almanach littéraire et artistique lituanien. A écrit des articles sur la littérature "Žemaitės štyklakai" (1902, publié en 1908) "Les orties et les crocs de notre vie" (1905) et d'autres. [2] À la fin de l'année, il est allé à Zakopane pour le traitement de nouveau, où il est mort dans les bras de sa femme.Il a été enterré au cimetière de Zakopane. en 1953 Avec les soins d'Antanas Vienuolis, les restes ont été déplacés en Lituanie et enterrés dans le monticule Ludiškii près d'Anykščiai. en 1946 et 1954-1955. à l'initiative de la fille de sa femme issue du second mariage, Meilė Matijošaitytė-Lukšienė, "Raštu" a été publié en deux volumes.

Prašymas pašalinti komentarą
Norite, kad komentaras apie numerį būtų pašalintas? Užpildykite žemiau esančią formą.